NORTHERN SCANDINAVIA

Mano asmeninė patirtis, susidūrus su skirtingomis Europos sienomis per pastaruosius 14 metų, privertė mane giliau apmąstyti sienos sampratą, ir pamatyti tam tikrų sienų „evoliuciją“, kuri tampa daugiau ar mažiau reikšminga. Gimiau dar sovietinėje Baltarusijoje, todėl geležinės uždangos pėdsakai mano vaikystėje ir paauglystėje buvo gana ryškūs, nes dabartinis Baltarusijos režimas nuo jo mažai kuo skiriasi. Vis dėl to tarptautinės studijos ir darbo patirtis man suteikė privilegiją ir galimybę įvertinti tai iš šalies, kitu kampu. Mokiausi Vilniuje, todėl grįžimas namo kas antrą savaitgalį pasienį pavertė reikšminga mano gyvenimo dalimi: buvo praleistos valandų valandos laukimo pasienio punktuose bei autobusuose, važiuojant per nedidelius pasienio miestelius. Dažnai kelyje kokia nors senolė paprašydavo paimti kelis pakelius cigarečių ar bet kokių kitų vežamų prekių, kad nekiltų problemų patikros metu. Pasisekdavo daug pabendrauti su pakeleiviais. Mane, kaip sociologą, visada sudomindavo peizažai iš autobuso ar traukinio langų, kartu su pakeliui sutiktų asmeninėmis žmonių istorijomis. Kita vieta, kur stabtelėjau, buvo pastarųjų metų Slovėnija ir Vengrija, kur mačiau, kaip dėl migracijos krizės „naujos geležinės tvoros“ auga tiek žmonių sąmonėje, tiek realybėje. Dabar, gyvendamas Belgijoje ir matydamas čia visą tautybių ir kultūrų mišinį, tikrai suabejoju visa sienų samprata. Ar tai kažkas „duota“, ar „sukurta“?

The Sami communities became separated because of living in different national states, and their nomadic lifestyle became difficult. For centuries, they have followed in the footsteps of their reindeer herds. The reindeer, like most animals, do not respect the concept of the division of the landscape by humans, and therefore neither do the Sami. Moreover, the Sami were colonised by Swedes and Norwegians, even into the 1980s. Speaking Sami languages was almost forbidden, the practice of Sami culture and traditions was suppressed in every possible way, and their heritage and history were completely neglected in national history and education. Sami culture was considered inferior to Swedish and Norwegian culture, and the policy was to erase it and replace it with their own.

However, Sami culture did not disappear. They fought for their place in Scandinavian society. Today they have schools, a Sami parliament, Sami public media, but their struggle is not over. It seems that it will always be difficult to find a long-term understanding between the traditional Sami way of life and the newer nation states and their aspirations for a unified identity.