Režisieriaus motyvacija
JOKKMOKK, ŠVEDIJA
Priežastis, kodėl aš gyvenu Jokkmokke, 250 kilometrų į Pietus nuo filmavimo vietos, yra tiesiogiai susijusi su filmo tema. Tam tikra prasme mano gyvenimas čia yra Norvegijos ir Švedijos sienos pasekmė.
Jaunystėje mano tėvas su šeima, Švedijos piliečiais, iš Švedijos žemųjų kalnų persikėlė į Norvegijos pakrantę. 1921 m., kaip ir šimtas kitų, jis buvo priverstas palikti savo didžiulę tėvynę ir su savo šiaurės elnių banda persikelti į toliau į pietus esančias Švedijos sritis, nes Švedijos valdžios institucijos siekė užtikrinti, kad „Švedijos samiai“ nebevežtų savo šiaurės elnių bandų į Norvegiją.
Priverstinis kraustymasis paliko gilias žaizdas kiekvieno iš nukentėjusiųjų sąmonėje. Jie tapo benamiais pabėgėliais, kurie turėjo susitaikyti su likimu ir susikurti gyvenimą naujose, nežinomose žemėse. Aš tai jaučiu net šiandien, praėjus beveik šimtui metų. Kai lankausi Norvegijos pakrantės vietovėse, kuriose gyveno mano tėvas, jaučiu ir liūdesį, ir pyktį. Mano žmonės tapo mažais, beprasmiais pėstininkais dviejų valstybių žaidime, kurios kivirčijosi, kaip pora per nesmagias skyrybas.
Filme dalyvaujantys žmonės ir šiandien kovoja su tomis pačiomis problemomis. Nacionalistinėje Norvegijoje „švediškas“ samis netelpa į normalių norvegų šabloną. Tromsės muziejuje aprašoma, kaip šiaurės Norvegijos žmonės gyveno šioje vietovėje tūkstantmečius. Nors mano protėviai gyveno Norvegijos pakrantėje ir jos salose, ši istorijos dalis tapo nematoma. Švedijos samių gyvenimas šimtus metų nepatenka į Norvegijos istorijos rašymą. Nė vienas norvegas, ypač vyriausybės pareigūnai ar politikai, nenori girdėti apie šį nemalonų faktą.