Kurdamas šį filmą apie Kupos upės tarpeklį, nukeliavau į pasienio regioną, kur per ketverius metus išvydau palaipsninę bendruomenės transformaciją. Regionas bu-vo perskeltas pusiau dygliuota viela, kurios niekas nenorėjo, tačiau visi privalėjo su ja susigyventi Tuo pat metu, kūrybos procesas leido man iš arti pažvelgti į humanitarinę krizę ir žmogaus teisių pažeidimus, vykstančius žmonių, ieškančių europinės svajonės gyvenimuose. Čia laisva Europa aiškiai parodo savo biurokratišką požiūrį, spręsdama iššūkį, per didelį tam, kad jį būtų galima įveikti paprastais sprendimais. Bendruomenė, kuri neseniai gyveno kartu, dabar tampa dviem bendruomenėmis, apibrėžtomis kaip „mes ir jie“.

Matau šios filmuojamos istorijos vertę, nes didelius Europoje vykstančius pokyčius šiame filme galime matyti iš arti.

Kaip filmų kūrėjas jaučiu, kad tai yra būtent tos situacijos, į kurias turėtume atkreipti dėmesį, nes dar turime pažinti visus mūsų akivaizdoje vykstančių pokyčių sluoksnius ir reikšmes.

Jaučiuosi taip, lyg turėti komandą ir galimybę dokumentuoti šią akimirką būtų ir mano pareiga, ir privilegija.